Tai vienas iš dažniausių klausimų, kurį girdžiu iš klientų prieš fotosesijas ar po jų. Kiek nuotraukų bus spalvotų, kiek – nespalvotų? Ar galima gauti tik spalvotas nuotraukas? O gal atvirkščiai – tik juodai baltas?
Todėl noriu iš karto aiškiai pasakyti, ko galite tikėtis pasirinkę mane kaip fotografę.
Tiek vestuvių dieną, tiek asmeninėse fotosesijose turiu vieną paprastą taisyklę – kiek nuotraukų numatyta sutartyje, tiek jų ir gaunate, ir visos jos yra spalvotos. Juodai baltos nuotraukos pas mane atsiranda tik kaip papildomos – ne vietoje spalvotų, o šalia jų.
Kodėl taip?
Spalvos man turi didelę reikšmę. Jos pasakoja istoriją apie laiką, vietą, nuotaiką ir jausmą. Spalva leidžia prisiminti, koks buvo oras, kokia buvo šviesa, kokios buvo gėlės, drabužiai, aplinka. Ji grąžina į konkrečią akimirką ir leidžia ją išgyventi dar kartą.
Tačiau būtų netiesa sakyti, kad juodai balta fotografija man nėra artima. Būna kadrų, kuriuose spalvos tampa antraeilis dalykas, o emocija, žvilgsnis ar judesys – pagrindinis. Tokiais atvejais klientas gauna tą pačią nuotrauką ir spalvotą, ir nespalvotą. O kurią jų viešinti – jau mano sprendimas.
Juodai balta – ne visiems ir ne visada
Dažnai girdžiu sakant, kad juodai baltai fotografijai reikia pribręsti. Kad ją reikia „jausti“, suprasti ir mokėti skaityti kitaip. Galbūt tame yra tiesos. Galbūt ir aš pati dar esu tame kelyje. Tačiau kiekvienais metais vis dažniau pagaunu save renkantis juodai baltą kadrą, kai noriu palikti tik tai, kas svarbiausia – jausmą.
Ir vis dėlto, mano fotografijoje spalva vis dar išlieka pagrindu. Ji padeda pasakoti istoriją aiškiai, atpažįstamai ir artimai. Juodai balta – kaip tylus papildymas, akcentas ar pauzė tarp eilučių.
Svarbiausia, ką noriu, kad žinotumėte
Jūs neprarasite spalvų.
Jūs neprarasite akimirkų.
Jūs gausite viską, kas sutarta – ir šiek tiek daugiau.
O visa kita – jau mano matymo ir jausmo dalis.
